Profesorius Kazys Pakštas, žymus Lietuvos geografas, keliautojas ir visuomenės veikėjas, gimė 1893 m. Alinaukoje, Užpalių valsčiuje. 1912–1913 m. studijavo Kauno kunigų seminarijoje, tačiau vėliau persikėlė į JAV, kur 1915–1918 m. studijavo sociologiją Valparaiso, Lojolos ir Fordhamo universitetuose. Nuo 1919 iki 1923 m. Fribūro universitete Šveicarijoje mokėsi ekonomikos ir geografijos, o 1923 m. jam suteiktas daktaro laipsnis už disertaciją apie Lietuvos klimatą. 1929 m. tapo profesoriumi ir dėstė geografijos mokslus Lietuvoje, Latvijoje bei JAV. K. Pakštas, keliaudamas mokslo tikslais, lankėsi Brazilijoje, Afrikoje, Palestinoje, SSRS ir daugelyje Europos šalių. Jis garsėjo novatoriškomis idėjomis, tokiomis kaip Lietuvos „su jūra” siejimas ir „atsarginės Lietuvos” kūrimo planas. Profesorius taip pat siūlė pasiruošti galimai okupacijai, perkeliant į užsienį aukso atsargas,
meno kūrinius bei bibliotekų vertybes. Aktyvus visuomenininkas, jis įkūrė Geografų draugiją, dalyvavo krikščionių demokratų veikloje ir dirbo su laikraščiais bei žurnalais. 1941 m. Čikagoje įkūrė Lietuvių kultūros institutą. Kazys Pakštas buvo apdovanotas Švedijos Geografijos ir antropologijos draugijos Andree medaliu (1934 m.), Latvijos Trijų žvaigždžių ordino komandoro titulu (1938 m.), ir Švedijos Vazos ordino kavalieriaus titulu (1939 m.). Jis mirė 1960 m. Čikagoje ir buvo palaidotas Šv. Kazimiero kapinėse. 1997 m. buvo įsteigtas Kazio Pakšto medalis, perduotas Lietuvos geografų draugijai. Jo atminimas įamžintas Alinaukos gatvėje, kuriai suteiktas profesoriaus vardas. Šios gatvės šalikėje pastatytas stogastulpis, o jo gimtojoje sodyboje pastatytas paminklinis akmuo ir įrengtas informacinis stendas. Buvusi sodybos vieta įtraukta į Kultūros vertybių registrą.