1879 ir 1890 metų gaisrai bei Antrasis pasaulinis karas smarkiai nuniokojo senąją Utenos miestą, tačiau istorija tebėra gyva Utenio aikštėje, kuri mena praeities turgus ir vietos bendruomenės gyvenimą. Šioje aikštėje tarpukariu stovėjo mūriniai pastatai, priklausę R. Kabui, kur buvo įsikūrusi apskrities policijos nuovada, bankas, parduotuvės bei valgykla. Deja, Antrojo pasaulinio karo metu šie pastatai buvo sugriauti.
Praeityje Utenio aikštė buvo ir kultūrinės, ir prekybinės veiklos centras. E. Goldfaino name veikė elektros ir mechanikos biuras, o šalia esantis pastatas buvo vaistinė. Šiuo metu šiuose pastatuose įsikūręs Utenos kraštotyros muziejus, saugantis miesto praeitį. Kitas svarbus pastatas priklausė S. Šternui, kur buvo įkurtas Ūkio bankas bei apskrities vaistinė. Dabar
čia stovi Utenos rajono savivaldybės administracijos pastatas.
Nors šiandien aikštė žymiai pasikeitusi, ji vis dar yra vieta, kur vyksta svarbūs miesto renginiai ir susitikimai. Čia įrengtas šviečiantis ir šokantis fontanas, stiklo galerija, suoliukai bei gėlynai, o aikštės erdvę puošia paminklai, įamžinantys svarbias istorines datas, kaip Kovo 11-osios nepriklausomybės atkūrimą ir partizanų kovas.
Šiuolaikinė Utenio aikštė yra ne tik istorinių įvykių liudininkė, bet ir simbolinė vieta, kurioje miestui svarbios įstaigos, tokios kaip Utenos kraštotyros muziejus, atlieka svarbų vaidmenį puoselėjant Utenos paveldą. Savivaldybės pastato fasade įrengtos lentos primena apie Nepriklausomybės akto signatarą Steponą Kairį bei pirmosios savivaldybės atkūrimą Utenoje.