Sentikiai – tai unikali religinė bendruomenė, susiformavusi kaip atsakas į XVII a. viduryje Rusų stačiatikių bažnyčios patriarcho Nikono įvykdytas reformas. Ši bendruomenė, besilaikanti senųjų tradicijų ir apeigų, patyrė persekiojimus iš caro valdžios ir Nikono šalininkų. Norėdami išvengti represijų, XVII a. pabaigoje ir XVIII a. pradžioje sentikiai migravo į Lietuvą, kur galėjo naudotis tikybos laisve, užtikrinta III-ajame Lietuvos Statute.
Pirmieji sentikiai apsigyveno Utenos rajone, Sirvydžių kaime, ir rašytiniuose šaltiniuose jie paminėti XVIII a. pabaigoje Tauragnų dvaro inventoriaus apraše. Utenos mieste sentikių bendruomenė pradėjo formuotis 1950-ųjų pradžioje, kai šeimos iš Nečėnų, Sirvydžių, Stalnioniškio ir Šeimaties kaimų persikėlė į miestą. Nors jų gyvenimo būdas ir tikėjimas buvo neatsiejami nuo žemdirbystės ir kaimo amatų, sudėtingos pokario sąlygos verčia juos ieškoti gyvenimo mieste.
Jevgenijaus Nikitino teigimu, Utenoje sentikių bendruomenė egzistavo nuo 1930-ųjų. Iki II-ojo pasaulinio karo Rybnikuose, buvusiame Utenos priemiestyje, gyveno sentikiai ir buvo nedidelės sentikių kapinės. Šie kapinaitės, su akmeniniais paminklais, liudijo jų tikėjimą ir praktiką, tačiau kapinės vėliau buvo sunaikintos, o daugelis sentikių negalėjo perlaidoti savo artimųjų palaikų.
Apie 1980 m. Utenoje gyveno apie 1000 sentikių,
o bendruomenės branduolį sudarė keli šimtai tikinčiųjų. Sovietmečio laikotarpiu jiems ilgai teko meldžiasi namuose, nes valdžia neleido užregistruoti bendruomenės ir statyti maldos namų. Tačiau po politinių pokyčių 1989 m. Utenoje, Joneliškio gatvėje, buvo pašventinti būsimi maldos namų pamatai. Statybai finansinę paramą suteikė Vilniaus ir Klaipėdos sentikių bendruomenės, taip pat keletas Utenos įmonių.
Statybos rūpinosi bendruomenės vadovas Jevgenijus Nikitinas, kartu dirbdami su kitais bendruomenės nariais. 1991 m. lapkričio mėn. buvo baigta statyti ir pašventinta Šv. arkangelo Mykolo cerkvė, kuri tapo nuolatinių pamaldų vieta. Sentikiai pabrėžia, kad maldos namai neturi altoriaus, todėl teisingesnis pavadinimas yra maldos namai.
Cerkvė, pastatyta pagal senosios rusų architektūros tradicijas, išsiskiria aukštu dvišlaičiu stogu ir varpine, kurią puošia svogūno formos kupolas. Pastate yra ikonos, sudarančios ikonostą, kur vyksta svarbiausios religinių apeigų dalys. Sentikiai su savimi atvežė vertingų ikonų ir knygų, tačiau dalį jų prarado dėl vagysčių.
Religiniam gyvenimui vadovauja bendruomenės išrinkti dvasininkai, kurie ne tik atlieka apeigas, bet ir pelno bendruomenės pasitikėjimą. 2007 m. bendruomenės vadovu tapo Antonijus Lesnikovas. 2021 m. Utenos sentikių bendruomenė švęs Šv. arkangelo Mykolo cerkvės 30-metį.