Tauragnų bažnyčia, kurios statybos datuojamos Vytauto Didžiojo laikais, yra viena iš svarbiausių istorinių vietų Lietuvoje. Po krikščionybės įvedimo 1387 m. Jogaila pastatė septynias bažnyčias, o Tauragnų bažnyčia tapo pirmąja šventove rytinėse Lietuvos žemėse. Statybos vieta buvo pasirinkta dėl savo reikšmės – aukštas kalnelis, kur anksčiau buvo garbinama amžinoji ugnis, žinoma kaip romuva.
Pirmosios katalikų šventovės Tauragnuose susidūrė su dideliu pasipriešinimu. Vietiniai gyventojai net sudegino tris pirmąsias bažnyčias,
ilgą laiką priešindamiesi naujajam tikėjimui. Nepaisant šių iššūkių, Tauragnai tapo svarbiu valsčiaus centru pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu.
Tauragnų bažnyčia, pastatyta medinėje architektūroje devyniolikto amžiaus pabaigoje, išsiskiria galingais dvidešimties balsų vargonais, kurių muzika dar ir šiandien džiugina tikinčiuosius. Ši šventovė ne tik liudija krikščionybės istoriją Lietuvoje, bet ir yra populiarus turistų traukos objektas, siūlantis pažinti unikalų kultūrinį paveldą ir dvasinę atmosferą.