Viešvėnų bažnyčia – svarbus istorinis ir architektūrinis objektas, esantis Lietuvoje. Viešvėnuose pirmoji bažnyčia buvo pastatyta 1758 m., tačiau nauja medinė bažnyčia buvo pastatyta 1852 m. Šios statybos iniciatorius buvo kunigas Domininkas Styrbinskis, atvykęs į Viešvėnus 1848 m. Jo pastangomis ir vietinių gyventojų lėšomis 1850–1852 m. iškilo nauja medinė bažnyčia, kuri, nepaisant atliktų rekonstrukcijų ir remonto darbų, išliko iki šiol.
1907–1908 m. kunigas Vladislovas Tomaševičius pradėjo rūpintis Viešvėnų filijos atskyrimu nuo Telšių parapijos, o vietiniai bajorai ir parapijiečiai jį parėmė. Tačiau procesas užtruko ir galutinai
atskirta Viešvėnų parapija buvo įkurta tik 1924 m. 1902 m. sudegus klebonijos trobesiams, jie buvo atstatyti 1903–1906 m., o prie jų buvo pristatytas priebažnytis, nauja zakristija ir varpinė. Po Antrojo pasaulinio karo kunigas Jonas Kauneckas atliko varpinės remontą ir bažnyčios dažymą. Už šiuos darbus sovietų valdžia jam uždraudė aptarnauti Viešvėnų bažnyčią ir parapiją.
Ši medinė bažnyčia pasižymi liaudies architektūros formomis, turi neogotikos bruožų, yra stačiakampio plano ir vienabokštė, su papildoma zakristija. Viduje įrengti trys altoriai. Šventoriuje rasite akmenų mūro tvorą ir koplytėlę, kuri yra svarbi šventoriaus dalis.