Platelių dvaro kompleksas, kurio istorija siekia XVII amžių, yra vienas žymiausių Žemaitijos regiono kultūros ir istorijos paminklų. Iki XVIII amžiaus pabaigos šis dvaras priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdžiai, o vėliau – prancūzų grafų Šuazel-Gufjė (Choiseul-Gouffier) šeimai. XIX amžiuje dvaras tapo svarbiu Žemaitijos kultūros ir politikos centru, čia gyveno ir kūrė Sofija Tyzenhauzaitė de Šuazel-Gufjė, pirmoji moteris rašytoja istorinėje Lietuvoje, rašiusi prancūzų kalba.
Platelių dvaro sodyba išsiskiria išlikusiais ūkiniais pastatais, įskaitant arklidę, svirną, jaują ir šakniavaisių rūsį, kurie dabar pritaikyti kultūros ir edukaciniams tikslams. Šuazelių namuose buvo saugoma didelė meno ir literatūros vertybių
kolekcija, dalis kurios po dvaro nacionalizavimo 1940 m. pateko į Žemaičių „Alkos“ muziejų.
Nors dvaro mediniai rūmai buvo sunaikinti per Antrąjį pasaulinį karą, išlikęs dvaro parkas ir keletas pastatų yra pripažinti valstybės saugomais kultūros objektais. Šiandien Platelių dvaro teritorija yra vertinga ne tik kaip istorinė vieta, bet ir kaip aktyvi kultūrinės veiklos erdvė, skatinanti susipažinti su Žemaitijos kultūros paveldu ir tradicijomis.
Platelių dvaro sodyba ir jos parkas atspindi turtingą regiono istoriją ir kultūrą, pritraukdami lankytojus iš visos Lietuvos bei užsienio. Restauruoti pastatai ir aktyviai naudojamos erdvės rodo, kaip svarbu išsaugoti ir atgaivinti istorinius objektus, suteikiant jiems naują gyvenimą ir paskirtį.